Nepalankaus Konstitucinio Teismo (KT) sulaukusiam Remigijui Žemaitaičiui nusprendus atsisakyti Seimo nario mandato ir taip išvengti draudimo dešimt metų būti renkamam, dalis valdančiųjų sako svarstantys keisti dabar galiojančią apkaltos tvarką.
Tuo metu opozicijos atstovai į tokias iniciatyvas žiūri skeptiškai.
KT ketvirtadienį konstatavo, kad R. Žemaitaitis savo pasisakymais apie žydų tautą sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. KT priėmus šį sprendimą, parlamentas turėjo balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo.
Už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos būdu iš Seimo pašalintas žmogus negali būti dešimt metų renkamas į pareigas, kurių ėjimo pradžia susieta su priesaikos davimu.
Visgi R. Žemaitaitis šios sankcijos išvengs, kadangi sako dar iki apkaltos ketinantis atsisakyti Seimo nario mandato.
„Šiandien esantis teisinis reguliavimas gali būti vertinamas kaip ydingas. KT jau pasako, kad yra priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo faktas, bet atsistatydinant galima išvengti tų konstitucinių pasekmių“, – BNS sakė Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.
Pasak jo, logiškiau būtų, kad apkaltos procedūra būtų numatyta privaloma, net jei Seimo narys atsistatydina. Tuomet Seime būtų balsuojama, ar net ir atsistatydinusiam parlamentarui taikyti dešimties metų draudimo kandidatuoti sankciją.
„Dabar, kai Seimo narys atsistatydina, Seimas jokios apkaltos procedūros nebetęsia ir tų pasekmių nėra. (...) Būtų daugiau logikos, kad Seimas spręstų tą priesaikos sulaužymo ir Konstitucijos pažeidimo faktą, kad jis yra toks, kad (...) Seimo narys nusipelno dešimties metų kandidatuoti sankcijos“, – teigė J. Razma.
Konservatorius sako svarstysiantis siūlyti pakeitimus, tačiau, anot jo, norint juos įgyvendinti, gali reikėti ir Konstitucijos pakeitimų.
„Panagrinėsiu tą situaciją, (...) reikės pasitarti su teisininkais, kokie įstatymų ir Konstitucijos pakeitimai būtų reikalingi“, – sakė J. Razma.
„Matysime, kaip čia tas klausimas gali ar negali būti išspręstas, ta linkme, apie kurią aš kalbėjau“, – pridūrė jis.
Visgi Seimo vicepirmininkas abejoja, ar tokia iniciatyva sulauktų daug palaikymo parlamente.
„Nežinau, ar Seimo nariai turėtų politinės valios čia daryti pakeitimus“, – kalbėjo jis.
J. Razma pabrėžė, kad net jei būtų priimti pakeitimai, jie negalėtų būti taikomi atgaline data, tad R. Žemaitaičio galimybių kandidatuoti Seimo ar prezidento rinkimuose jie nepaveiktų.
Tvarką jau bandė keisti
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė konservatorė Irena Haase BNS teigė, kad norint išvengti tokių situacijų, kaip R. Žemaitaičio atveju, 2019 metais buvo iniciatyva keisti Seimo statutą.
„Buvo bandoma tą spragą sutvarkyti, (...) nes tai yra būdas išvengti tos konstitucinės teisinės atsakomybės“, – sakė komiteto pirmininkė.
Pagal dabar galiojantį statutą, asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios, atsistatydinti iš pareigų ar atsisakyti Seimo nario mandato, pateikdamas dėl to pareiškimą raštu.
Kaip pasakojo I. Haase, tuomet siūlyta, kad parlamentaras mandato negalėtų atsisakyti, kol nėra pasibaigęs apkaltos procesas. Visgi tuomet neigiamą išvadą pateikė Seimo Teisės departamentas.
Departamentas tuomet teigė, kad priėmus tokį statuto pakeitimą, tai prieštarautų Konstitucijoje numatytai Seimo nario teisei atsistatydinti iš užimamų pareigų, ją nukeliant po apkaltos proceso pabaigos. Taip pat departamentas pažymėjo, kad tai prieštarauja Konstitucijoje numatytai žmogaus teisei laisvai pasirinkti darbą.
Visgi I. Haase mano, kad prie šio klausimo reikia grįžt.
„Jei yra KT nutarimas, kuris nustato, kad šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką, tai yra kaltė to Seimo nario, turėtų būti ir atitinkama atsakomybė“ , – kalbėjo konservatorė.
Jos teigimu, norint pakeisti dabar galiojančią tvarką, reikėtų keisti Konstituciją, taip pat būtų galima kreiptis į KT dėl išaiškinimo. I. Haase taip pat svarsto apie šį klausimą diskutuoti su akademikais, ekspertais.
„Reikia grįžti prie tų diskusijų, nes ta praktika įgauna negerą atspalvį, kad naudojasi ta spraga ir išvengia apkaltos keliamų konstitucinių teisinių pasekmių“, – dėstė I. Haase.
„Lieka rinkėjų sprendimas“
Komiteto vicepirmininkė, Mišriai Seimo narių grupei atstovaujanti Agnė Širinskienė teigia nematanti reikalo keisti dabartinės tvarkos.
„Darbo teisėje, kuri reguliuoja žmogaus veiklą, yra labai aiškus principas, kad priverstinės žmogaus veiklos negali būti. Ta nuostata, kuri leidžia Seimo nariui visada atsistatydinti, kilo iš to principo, kad jei Seimo narys mato, kad dėl vienų ar kitų priežasčių jis nenori tęsti savo veiklos, jis gali priimti sprendimą“, – BNS sakė A. Širinskienė.
Pasak jos, nors mandato atsisakiusiam parlamentarui netaikomas draudimas dešimt metų kandidatuoti į Seimą, jis stoja prieš „objektyviausią ir didžiausią teisėją“ – rinkėjus.
„Baisesnės pasekmės kaip rinkėjų sprendimas nė vienas politikas greičiausiai negali sulaukti. Žmonių valioje lieka, kaip jie vertina KT sprendimą, kaip jie vertina R. Žemaitaičio ar kito Seimo nario elgesį, kaip jie vertina visas kitas aplinkybes“, – sakė A. Širinskienė.
Ji teigė nepalaikysianti siūlymų keisti dabartinę tvarką.
„Neįsivaizduoju, kaip tai būtų vykdoma. Seimo narys nori atsistatydinti, bet jį pririštą laiko Seimo kėdėje ir liepia jam būti Seimo nariu tol, kol Seimas apsispręs? Man labai keistas toks scenarijus“ – kalbėjo A. Širinskienė.
A. Širinskienės nuomone, didesnė problema yra susiklosčiusi su „darbiečio“ Vytauto Gapšio situacija, kad dirbti Seime po nepavykusio apkaltos proceso lieka laisvės atėmimo bausmę atliekantis parlamentaras.
„Mes neturime instrumento nei kaip tą apkaltą pakartoti, nei priimti kažkokius kitus sprendimus. Šią savaitę man buvo labai nejauku matyti pono Gapšio pasiūlymus dėl Baudžiamojo proceso kodekso svarstomus pas mus komitete“, – pasakojo Seimo narė.
Pagrindinė sankcija – mandato netekimas
Kitas komiteto narys socialdemokratas Julius Sabatauskas apkaltos procesą palygino su teismo procesu Jungtinėse Valstijose, kur dalyvauja prisiekusieji.
„Prisiekusiųjų žiūri turi funkciją pasakyti kaltas ar nekaltas, tačiau jie nenustato sankcijos. Sankciją nustato teisėjas. Taip ir apkaltos procese, KT pasako pažeidė Konstituciją ar ne, o griežčiausia sankcija – pašalinimas iš Seimo nario pareigų. Jei jis pasitraukia iš Seimo, tą sankciją jis sau prisitaiko pats“, – kalbėjo politikas.
J. Sabatausko teigimu, pagrindinė apkaltos sankcija ir yra mandato netekimas, o draudimas dešimt metų būti renkamam yra išvestinė sankcija.
„Ar tai yra teisinė spraga? Tada reikia sakyti, kad Konstitucijos tėvai tą teisinę spragą nustatė. (...) Aš nemanau, kad tai yra spraga, nes tokia yra Konstitucijoje nustatyta tvarka, kuri perkelta ir į Seimo statutą“, – teigė jis.
Socialdemokratas teigė, kad negali pasakyti, ar palaikytų iniciatyvą keisti nustatytą tvarką.
„Tikrai negaliu pasakyti, kaip tai būtų galima įgyvendinti, nematęs, ką jie nori pasakyti. Gal jie pasiūlys mechanizmą, kuris galėtų būti tinkamas“, – sakė J. Sabatauskas.
R. Žemaitaitis BNS informavo, kad prašymą dėl jo mandato panaikinimo į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) neš kitą antradienį arba trečiadienį.
KT padarė išvadą, kad R. Žemaitaitis savo pasisakymais nepaisė Konstitucijos preambulėje įtvirtinto tautinės santarvės puoselėjimo imperatyvo, nesilaikė Seimo nario priesaikos, Seimo nario pareigos vykdyti Konstituciją ir įstatymus.
Pernai lapkričio 21 dieną Seimas nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į KT, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.
Seimo nuomone, R. Žemaitaitis praėjusių metų gegužės 8, gegužės 9, birželio 13 ir birželio 14 dienomis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse ir tokiais savo veiksmais galimai sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
R. Žemaitaitis Seimo apkaltos komisiją vadino neteisėta, o jam metamus kaltinimus – absurdiškais.
Tuo metu Generalinė prokuratūra penktadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl parlamentaro pareiškimų. Pasak jos, surinkti duomenys leidžia tvirtinti, jog politikas skatino neapykantą ir niekino žydų tautybės asmenis bei viešai pritarė nacistinės Vokietijos nusikaltimams.
Anot jos, R. Žemaitaitis įtariamas dviem nusikaltimais – neapykantos skatinimu bei kurstymu prieš žmonių grupę dėl jų tautybės bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.
Kaip BNS informavo prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė, įtarimai politikui buvo pareikšti kovo 7 dieną.
Už tai numatyta atsakomybė – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.
Šiuo metu R. Žemaitaitis kandidatuoja į prezidentus.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
