Dėmesio centro efektas yra reiškinys, kuris verčia mus mąstyti, kad mes esame pastebimi – ir stebimi – kitų žymiai dažniau, nei yra iš tikrųjų.
Taip nutinka dėl to, kad viską matome iš savo varpinės, ir mums sunkiai sekasi įsivaizduoti, kaip atrodome kitų akyse. Kitaip tariant, mes pamirštame, kad esame savo vidinio pasaulio dėmesio centre, tačiau nesame kitų žmonių dėmesio centre.
Tyrimai rodo, kad su šiuo reiškiniu kasdieniame gyvenime susiduriame pakankamai dažnai. Štai vienas tyrimas parodė, kad žmonės mano, jog kiti pastebi jų drabužius žymiai dažniau, nei taip iš tikrųjų yra. Įdomu tai, kad žmonių mąstymas apie kitų žmonių pastabumą nesiskyrė tais atvejais, kai jie vilkėjo suplyšusius ir senus marškinėlius – nuo atvejų, kai jie vilkėjo brangius ir įmantrius marškinėlius.
Tas pats tyrimas parodė, kad žmonės pervertina tai, kaip kiti įsidėmi jų pasakytus žodžius. Šis reiškinys nesiskyrė atvejais, kai žmonės pasakydavo kažką naudingo ir teigiamo nuo atvejų, kai jie pasakydavo kažką nenaudingo ir nemalonaus.
Kitas tyrimas parodė, kad moksleiviai pervertina savo patrauklumą klasės draugų akyse. Tyrimo išvadose nurodyta, kad moksleivių trūkumai dažniausiai pastebimi tik pačių moksleivių – ir tik kartais itin akylai nužiūrinėjančių klasiokų. Tas pats tyrimas parodė, kad moksleiviai pervertina savo sportinius pasiekimus, o taip pat – pasiekimus kompiuterinių žaidimų srityje.
Šis suvokimas yra panašus į skaidrumo iliuziją – kai žmonės pervertina kitų žmonių sugebėjimą pastebėti jų emocinę būseną. Abu reiškiniai nutinka tada, kai vertiname, kaip kiti žmonės mus mato. Taip nutinka, nes kenčiame nuo egocentriškumo bei tendencijos sutapatinti kitų žmonių požiūrį su savuoju.
Abu šie reiškiniai kyla iš to paties suvokimo reguliavimo mechanizmo. Žmonės dažnai yra labai susikoncentravę į savo veiksmus (dėmesio centro efektas) ar į savo jausmus (skaidrumo iliuzija). Žmonės suvokia, kad kiti nekreipia didelio dėmesio į jų veiksmus bei nesigilina jausmus, tačiau to dažniausiai neužtenka. Taigi, žmonės galiausiai vis tiek sutapatina savo požiūrį į save – su kitų požiūriu į juos.
Suprasdami, kada ir kodėl nutinka dėmesio centro efektas – bei kaip jis mus veikia – galime daryti įtaką mūsų mintims ir jausmams taip, kad jie neturėtų neigiamos įtakos. Taigi, kai kitą kartą leptelsite kažką kvailo ar jūsų šukuosena bus nekokia, prisiminkite, kad tikimybė, jog kažkas tai pastebėjo ar įsidėmėjo, yra pakankamai maža.
Technologijos.lt
