Sidabrinė auksu inkrustuota pomirtinė kaukė, mumifikavimo dirbtuvės, mumijos ir sarkofagai buvo aptikti požeminių kapų komplekse Sakaroje, pranešė jungtinė vokiečių ir egiptiečių mokslininkų komanda.
Kompleksas susideda iš kelių laidojimo kambarių, kurių kai kurie į gylį nusitęsia net 30 metrų.
Bent keliems radiniams – apie 2500 metų, tarp jų ir minėtajai sidabrinei kaukei, kuri datuojama tarp 664 ir 404 metais pr. Kr. Kaukės akys padarytos iš kalcito, obsidiano ir juodų brangakmenių.
„Kaukės suradimas gali būti sensacija, – sako archeologų komandos vadovas Ramadanas Badry iš Tiubingeno universiteto Vokietijoje. – Labai mažai kaukių, padarytų iš brangiųjų metalų, išliko iki mūsų dienų – nes dar senaisiais laikais Egipto kapai būdavo plėšiami.“
Kaukė buvo rasta ant mumijos veido, kuri buvo paslėpta stipriai pažeistame mediniame karste, ant kurio buvo nupiešta deivė Mut. Ir nors kiti užrašai ant karsto neperskaitomi, mokslininkai spėja, kad mumija priklauso šventikui, tarnavusiam minėtai deivei.
Archeologai taip pat aptiko tai, ką jie mano esant mumifikacijos dirbtuvėmis – vietą, kur kūnai būdavo mumifikuojami prieš laidojant kapų komplekse. Radimvietėje aptikta dubenų ir matavimo puodelių, ant kurių užrašyti aliejų ir kitų medžiagų, naudotų mumifikavime, pavadinimai. Taip pat aptikti du dideli baseinai, kuriuose natrio karbonate mumijos buvo džiovinamos, o vėliau vyniojamos į medžiagą.
Dirbtuvė aptikta pastato, statyto iš molinių plytų ir kalkakmenio, griuvėsiuose. Šis pastatas buvo virš požeminių kapų komplekso, kuriame palaidotos mumijos, sarkofagai, alebastriniai indai, skirti vidaus organams saugoti, ir shabti skulptūrėlės – egiptiečiai tikėjo, kad šios skulptūrėlės pomirtiniame pasaulyje tapdavo mirusiojo tarnais.
Kapo kasinėjimai ir topografavimas vyksta ir toliau.
Parengta pagal „Live Science“.
Technologijos.lt
