Mokslininkams pavyko išskirti specifinius rudųjų lapių genus, kurie sprendžia šių gyvūnų nuolankumą ar agresyvumą. Šis tyrimas potencialiai gali padėti suprasti, kaip genai lemia socialinį elgesį ne tik pas lapes, bet ir pas žmones, rašoma svetainėje „ZME Science“.
Sibiro širdyje esančiame Novosibirske jau beveik 60 metų vyksta unikalus mokslinis eksperimentas su lapėmis. Visą šį laiką Rusijos citologijos ir genetikos instituto mokslininkai atrinkinėjo lapes pagal jų paklusnumą ir draugiškumą žmonėms. Šio mokslinio eksperimento tikslas – atkurti procesą, kuris lėmė naminių šunų evoliuciją iš laukinių vilkų.
Nors rudosios lapės yra auginamos nelaisvėje jau daugiau nei šimtą metų, dauguma jų žmonių atžvilgiu išlieka baikščios ar net agresyvios. Tačiau Rusijos mokslininkams po truputį pavyko nugalėti šią rudaausių atsargumą. Tiesa, visus šiuos dešimtmečius mokslininkai atrinkinėjo ne tik vis draugiškesnes lapes, bet ir bandė išgryninti agresyvių gyvūnų genetinę liniją, kurios atstovės pasižymi ypatinga žmonių baime bei iš jos kylančia agresija. Galiausiai, tyrimo metu buvo išlaikyta ir trečia grupė, kurios gyvūnai nebuvo selekcionuojami pagal jokius požymius.
Neseniai pirmą kartą buvo publikuoti tyrimo rezultatai – lapių genomas padės mokslininkams surasti sąryšį tarp skirtingo jų elgesio ir genetikos. Ilinojaus universiteto Gyvūnų mokslo departamento docentė Anna Kukekova kartu su kolegomis sekvenavo dešimties lapių genomą iš kiekvienos populiacijos bei palygino jį su pilnu lapės genomu, o taip pat palygino jų genomus tarpusavyje.
„Anksčiau bandėme išskirti lapių genomo sritis, atsakingas už paklusnų ir agresyvų elgesį, tačiau tam reikėjo turėti standartinį lapės genomą, kaip atskaitos tašką. Iki šiol tam galėjome naudoti tik šunų genomą, tačiau dabar, turėdami lapių genomą, turime geresnį įrankį“, – sako A.Kukekova.
Visos trys grupės viena nuo kitos skyrės 103 genomo sritimis, iš kurių dalis buvo susijusi būtent su draugišku ir agresyviu elgesiu. Įdomu yra tai, kad šios sritys randamos ir žmogaus genome – jie yra siejami su tokiomis neurologiniais susirgimais, kaip autizmas ar bipolinis sutrikimas. Kai kurie genai buvo susiję su Williamso-Beureno sindromu žmonėse – tai genetinis sutrikimas, kuriuo sergantys asmenys pasižymi ypač draugišku elgesiu.
Keisčiausia, kad ši genomo sritis buvo rasta ne draugiškų ir paklusnių, o būtent agresyvių lapių genuose. Pasak A.Kukekovos, tai rodo, kiek daug dar nesuprantame apie genų įtaką mūsų elgesiui ir organizmui.
Dar vienas genas, kuris sukėlė mokslininkų susidomėjimą, už sinapsių formavimąsi bei smegenų plastiškumą atsakingas genas SorCS1. Iki šiol jis nebuvo siejamas su jokiu socialiniu elgesiu, tačiau tyrimo metu pasirodė susijęs su labai konkrečia lapių elgesio savybe.
Eksperimento metu su lapėmis tyrėjai apie minutę stovėdavo prie narvo su lape, tada jie atverdavo narvelį ir palaukdavo dar vieną minutę, trečią minutę jie laikydavo ištiestą ranką link lapės, galiausiai uždarydavo dureles ir dar pastovėdavo minutę šalia. Visas procesas būdavo filmuojamas ir vėliau naudojamas atrinkti pačias draugiškiausias lapes – šios kūmutės paskutinę minutę įvairiais būdais siekdavo žmogaus dėmesio. Būtent šių rudakailių genome rastas SorCS1 genas, kurio neturėjo agresyviosios populiacijos lapės.
Nors mokslininkai spėja, kad šis genas yra atsakingas už lapių draugiškumą, šį rezultatą vertina atsargiai, nes tik retu atveju vienas genas lemia sudėtingą socialinį elgesį. Todėl, mokslininkai ir toliau tęsia šį tyrimą ir tikisi, kad jis padės geriau suprasti sąsajas tarp visų gyvūnų, tame tarpe ir žmogaus genų ir socialinio elgesio.
Technologijos.lt
