Kartais žmonės, sužinoję, kiek laiko reikia skirti norint užsiimti savanoriška veikla, idėjos atsisako, portalui LRT.lt sako įstaigos „Socialinis veiksmas“ vadovė Justina Babušytė. Jos teigimu, dažnai norima greito rezultato su kuo mažiau pastangų.
Tarptautinę savanorystės dieną – gruodžio 5-ąją – visuomeninės organizacijos ragina domėtis savanoryste, įstaigų veikla, skatina žmones neatlygintinai dalytis savo žiniomis, skirti laiko savanoriškoms veikloms.
Kaip teigia viešosios įstaigos vadovė, šiemet daug savanorių į įvairias visuomenines organizacijas atvedė 2018 m. atsiradusi galimybė stojantiesiems į bakalauro studijų programas gauti dalį balo, jei atliekama savanoriška veikla. „Taip pat startavo nemažai programų, skatinančių savanoriauti vyresnio amžiaus žmones, pamažu ir ši amžiaus grupė vis labiau įsitraukia. Tad tarp savanorių – įvairaus amžiaus asmenys“, – kalba ji.
Ar padaugėja savanorių, pavyzdžiui, po Naujųjų metų, kai žmonės būna sau pažadėję būti geresni, veiklesni, visuomeniškesni? J. Babušytės teigimu, kalbant apie šventinius laikotarpius, galimybe savanoriauti labiau žmonės domisi prieš Kalėdas – lapkričio ir gruodžio mėnesiais. „Tačiau, jei atvirai, dalis jų pasidomi, bet nebūtinai pasiryžta. Tad nors ir jaučiame didesnį susidomėjimą, įsitraukusių nėra žymiai daugiau“, – sako ji.
Vyresni žmonės siekia įprasminti save
Žmonių motyvai, kodėl jie ima savanoriauti, labai skirtingi, teigia J. Babušytė: „Jauni žmonės dažnai nori įgyti tam tikrų įgūdžių ar pasipraktikuoti, turi kokių nors idėjų, kurias nori pabandyti įgyvendinti.“
O vyresni, anot jos, savanoriauti pasirenka sąmoningai, nori save įprasminti: „Tai nebūtinai susiję su tuo, kad jie turi laisvo laiko. Tai sąmoningas pasirinkimas – skirti dalį savo laiko ir žinių kokioms nors organizacijoms, tikslinėms grupėms.“
Savanorystė nuo kitų pagalbos formų, pavyzdžiui, finansinės paramos, skiriasi tuo, kad reikalauja asmeninio laiko. J. Babušytė, paklausta, dėl kokių priežasčių žmonės atsisako savanoriauti, teigia – dažnai norima greito rezultato su kuo mažiau pastangų.
Su sudėtingesnėmis socialinėmis grupėmis kartais reikia mokytis užmegzti ryšį, įgyti žmonių pasitikėjimą, tai užtrunka ir kai kurie besidomintys, sužinoję, kiek išties laiko reikės tam skirti, idėjos atsisako, sako ji.
Dažniau savanoriauja aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys
Pasak viešosios įstaigos vadovės, dauguma vyresnių savanoriaujančiųjų turi aukštąjį išsilavinimą, dirba visuomenėje gerbiamą darbą, pavyzdžiui, dėstytoju, nors ir ne visada šis pasirinkimas priklauso nuo išsilavinimo ar profesijos.
Tapti socialiai atsakingomis skatinamos ir įmonės: „Vis populiariau, ypač užsienyje, tampa leisti darbuotojams savanoriauti darbo metu, o už tą dieną jiems mokėti atlyginimą.“
Neatlygintinai prisidėti prie įvairių veiklų linkę ir lietuviai, tokia idėja daug kam tampa vis priimtinesnė, tik, pasak J. Babušytės, dažnai pritrūksta vadybos ir bendradarbiavimo.
„Dažnai įmonės nori daryti ką nors gero, bet į tai neinvestuoja, yra linkusios tiesiog pasidalyti kontaktais, bet ne padėti susirasti, kur savanoriauti, kaip pasirengti. Tada žmonės sunkiau supranta, kas tai yra, patiria nesėkmių ieškodami vietos, kurioje galėtų savanoriauti“, – mintimis dalijasi J. Babušytė.
Viešosios įstaigos „Socialinis veiksmas“ vadovė taip pat priduria, jog ieškoma naujų savanorystės formų. Ant bangos – neatlygintinai mokyti žmones, kaip elgtis su įvairiomis technologijomis.
„Kai kur technologijos įmonių specialistai skiria dalį savo darbo laiko mokydami senyvus žmones, kaip naudotis kompiuteriu, bendraudami su vaikais apie internetinę erdvę, saugumą. Tokios įmonės turi labai daug potencialo ir greitu laiku turėtų pradėti dalytis savo žiniomis su įvairiomis visuomenės grupėmis“, – pažymi J. Babušytė.
Lrt.lt
