Planuojama Mažeikių r. savivaldybės ir Savivaldybės administracijos vadovų pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su Užimtumo tarnyba prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turėtų duoti apčiuopiamų rezultatų mažinant nedarbą. Ypač tai aktualu kaimiškosioms seniūnijoms, kurios yra labiau nutolusios nuo potencialių darbdavių vietų.
Pirmas žingsnis žengtas
Šerkšnėnų seniūnė Alina Čekienė kalbėdama apie šią sutartį paminėjo, kad naudingas ir informacijos valdymas, ir galimybė duomenis palyginti su kitomis seniūnijomis. Mažeikių apylinkės seniūnas Mantas Badaukis mano, kad pasirašius sutartį, institucijos galės efektyviau derinti veiksmus bei dalintis informacija, palengvinant žmonių įdarbinimą. Teigdamas, kad pradėjus veikti programai ir realiai žmonėms susidūrus su problemomis, bus galima siūlyti pakeitimus, pasidžiaugė, kad svarbiausia tai, jog pirmas žingsnis žengtas. A. Čekienę optimistiškai nuteikia žinia, kad Užimtumo tarnyba gali pasiūlyti perkvalifikavimo kursus – nukristų mokestinė našta nuo seniūnijos pečių. Kaip didelę problemą seniūnai įvardijo, kad kai kurie bedarbiai neturi reikiamos kvalifikacijos. Tačiau Viekšnių seniūnijos seniūnas Kornėlijus Kryžius abejoja, ar perkvalifikavimas duotų apčiuopiamos naudos, nes verslas pageidauja darbuotojų su darbo patirtimi, kad nereikėtų jų mokyti. „Viekšniuose reikalingi aukštos kvalifikacijos metalo apdirbimo specialistai. Jei žmogus ir persikvalifikuos, kyla klausimas, ar jis sugebės būti aukštos kvalifikacijos. Labai abejoju. Kvalifikacija ateina ne tik su teorinėm žiniom, bet ir su patirtimi“, – teigia Viekšnių seniūnas, pridurdamas, kad klausimai turėtų būti daugiau adresuojami verslui, nes savivalda nėra ta organizacija, kuri kuria darbo vietas.
Nedarbo priežasčių – ne viena
Kalbinti Viekšnių, Šerkšnėnų, Mažeikių apylinkės seniūnijų seniūnai suvokia, kad šia sutartimi siekiama skatinti gyventojų užimtumą bei mažinti socialinę atskirtį, tačiau pabrėžia, kad ne gyvenamoji vieta pagrindinis rodiklis, o pačių žmonių noras susirasti darbą. Ne paslaptis, kad kai kurie ilgalaikiai bedarbiai nenori dirbti. „Yra tokių, kurie per 30 Lietuvos Nepriklausomybės metų taip niekur ir nedirbo. Vieni pripranta prie tokio gyvenimo būdo, kiti dėl sveikatos negali. Kiek yra žmonių, tiek ir problemų bei priežasčių“, – nedarbo priežasčių bando ieškoti K. Kryžius. Pasak Šerkšnėnų seniūnijos seniūnės, yra ir dar viena grupė bedarbių – tai moterys, jos labai norėtų dirbti, bet fiziškai nepajėgios atlikti tuos darbus, kurie siūlomi, pvz., metalo įmonėje, lentpjūvėje.
Kodėl nėra motyvacijos dirbti?
Tiek Šerkšnėnų seniūnė, tiek Viekšnių seniūnas įvardijo ir kitą grupę bedarbių – tie, kuriems įsitvirtinti darbo rinkoje trukdo atstumai. Darbdavių siūlomas minimalus atlyginimas verčia gerai apsvarstyti, kiek liks atskaičiavus kelionės išlaidas. Jei A. Čekienė išreiškė viltį, kad, galbūt, verslininkai pasirūpins darbuotojų atvežimu, tai K. Kryžius tuo labai abejoja, motyvuodamas, kad normaliai verslą vystantis verslininkas nenorės papildomų išlaidų. Prakalbus apie minimalų atlyginimą M. Badaukis įžvelgia ir kitą problemą: „Manau, kad motyvaciją dirbti mažina mūsų socialinių pašalpų sistema, nes pašalpos mažai skiriasi nuo minimalios mėnesinės algos (MMA). Žmonės, ieškantys darbo, dažnai sako, kad dirbti neapsimoka, nes nedirbdamas, įskaitant lengvatas, gauna maždaug tiek pat, kiek ir dirbantis. Kol nebus „apčiuopiamo“ skirtumo tarp MMA ir socialinių pašalpų, tai bus sunkiai išsprendžiama problema“.
Ar ateis verslas į seniūnijas?
Akcentuodami, kad verslas yra varomoji jėga, seniūnai džiaugtųsi, jei verslas ateitų į jų seniūnijas ir čia sukurtų darbo vietas. „Galėtų gal paslaugos sferas, gal turizmą plėtoti – mūsų gražios vietos, bet tai sezoniniai, ne ilgalaikiai darbai. Mūsų seniūnijoje verslui gal ir yra daugiau suvaržymų – esame urbanistinis draustinis, saugomas Ventos regioninis parkas, netrūksta ir kultūros paveldo objektų – tai įmonėm irgi kelia papildomų reikalavimų. Kam pas mus eiti kažką steigti, jei yra daug reikalavimų, kurie reikalauja papildomų investicijų“, – pastebėjimais dalijasi Viekšnių seniūnas.
Mažeikių apylinkės seniūnas džiaugiasi ir ankstesniais pasiekimais, mažinant nedarbą: „Potencialūs darbdaviai žinodami, kad įdarbiname laikinam darbui Užimtumo tarnyboje registruotus žmones, mūsų seniūnijos specialistų klausinėja, ar turime pasiūlyti pastoviam darbui tvarkingų žmonių. Jau anksčiau iš aštuonių pas mus dirbusių žmonių trys buvo rekomenduoti darbdaviams, kurie ir dabar dirba nuolatinį darbą. Manau, kad tai geras pavyzdys, kai buvo suteiktas darbo „tramplynas“. Tikimės, kad įgyvendinant šią priemonę, žmonėms irgi bus duota gera pradžia, žinoma, jei patys turės noro“.
Skirtingos seniūnijos – skirtingos ir problemos
„Kiekviena seniūnija yra skirtinga: kai kurios turi daugiau darbdavių, kitos, galima sakyti, išvis neturi, skiriasi ir mūsų atstumai nuo centro. Mažeikių apylinkės seniūnija yra viena iš didžiausių seniūnijų ir vienintelė, kurioje žmonių skaičius didėja. Mūsų seniūnija yra mažiausiai nutolusi nuo centro, todėl, atrodo, logiška būtų, kad nedarbas turėtų būti vienas iš mažiausių, lyginant su kitomis seniūnijomis, bet situacija kitokia. Nedarbo lygis – vienas didžiausių. Apie tai būtina kalbėti, ieškoti sprendimo būdų“, – opią problemą iškelia Mažeikių apylinkės seniūnas M. Badaukis. Viekšnių seniūnas K. Kryžius džiaugiasi, kad jo seniūnija pagal nedarbo lygį rajone kažkur per vidurį.
Paklausus, ar šios sutarties pasirašymas padės susigrąžinti bedarbius į darbo rinką, M. Badaukis atsakė: „Naivu būtų tikėtis, kad ši programa išspręs nedarbo problemą, bet jei bent maža procentine dalimi sumažins nedarbą – jau bus žingsnis į priekį. Suprasti reikia ir tai, kad nedarbo problemos yra ne vien dėl darbo vietų stokos, bet kartais lemia ir nenoras dirbti, socialinių įgūdžių stoka, žalingi įpročiai ir kt.“. K. Kryžius prisimena, kad panašus susitarimas buvo pernai – su verslo atstovais, ilgalaikiais bedarbiais, Užimtumo tarnyba. Tada darbdaviai pareiškė, kad nei vieno iš salėje susirinkusių bedarbių nepaimtų dirbti, nes visus pažįsta ir žino, kas kokių priklausomybių ar neigiamų savybių turi.
Ar duos vaisių bendras darbas?
Kalbintų seniūnų lūkesčiai, susiję su ketinama pasirašyti bendradarbiavimo sutartimi, įvairūs. Šerkšnėnų seniūnijos seniūnė mano, kad toks bendradarbiavimas, kai sprendžiant seniūnijose nedarbo problemą dalyvaus trys šalys – seniūnija, Savivaldybe, verslo atstovai – reikalingas, nors ir nesitikima, kad visai sumažės nedarbas, bet bent vienam kitam žmogui padėjus – tai žingsnis į priekį. „Šiai dienai, kad ir gražiausi ketinimai pasirašyti, jie nesprendžiami, jei nekuriamos darbo vietos. Jeigu būtų darbas sukuriant darbo vietas toje gyvenamojoje teritorijoje, suprasčiau, kad tai naudinga ir sveikintina“, – teigia Viekšnių seniūnijos seniūnas. „Tikiuosi, kad bendras darbas duos gerų rezultatų įgyvendinant numatytą tikslą – integruoti nedirbančius asmenis į darbo rinką taip užtikrinant aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir socialinės paramos suderinamumą“, – įsitikinęs Mažeikių apylinkės seniūnijos seniūnas.
Gražina VERŠINSKIENĖ
Budas.lt nuotrauka
MS
