Parodoje „Mažeikių savivaldos 100-metis“ bus eksponuojama įvairi medžiaga apie Mažeikius: nuotraukos, laikraščių straipsnių iškarpos, vaikų piešiniai ir kt.
Pasak Mažeikių muziejaus atstovo Mindaugo Buknio, parodos ekspozicijai medžiaga surinkta iš Lietuvos centrinio archyvo ir Mažeikių muziejaus fondų, iškarpos – iš laikraščių bei Kultūros paveldo svetainės epaveldas.lt. Nuotraukos – iš Mažeikių muziejaus fondų, savo nuotraukomis pasidalino Jonas Jurkus ir Sigitas Kaktys. Šių dienų stendams nuotraukas perdavė Savivaldybės Ryšių su visuomene skyrius ir Virginija Steponavičienė.
Kovo 3 d. 16 val. – parodos pristatymas.
Istorija
1920 m. sausio 9 d. buvo sukviestas Mažeikių miesto gyventojų susirinkimas dėl nuomonės išreiškimo ar Mažeikiai turi sudaryti atskirą tarybą nuo valsčiaus ar ne (kadangi anksčiau miestas priskirtas buvo prie valsčiaus). Iš 190-ties susirinkusiųjų 173 pasisakė už tai, kad miesto taryba turi būti renkama atskirai nuo valsčiaus, 17 buvo prieš. Mažeikų miesto savivaldybė įkurta 1920 m. kovo 1 d.
Dar 1919 m. spalio 28 d. „Laikinosios Vyriausybės Žiniose" paskelbtas savivaldybių įstatymas, visoje Lietuvoje įvyko įstatyme nurodyta tvarka rinkimai, išrinktos savivaldybės pakeitė ikišiolines provizorines savivaldybes. Mažeikių apskrityje su sunkumais susidurta ir per rinkimus. Kaip buvo pranešta VRM Savivaldybių įstaigų departamentui 1920 m. vasario 20 d. raštu, išrinktasis valdybos pirmininkas A. Eidukaitis vasario 5 d. pranešė, kad Finansų Prekybos ir Pramonės ministerijos yra paskirtas eiti mokesčių inspektoriaus pareigas, todėl negali eiti valdybos pirmininko pareigų. Tokiu būdu Mažeikių apskrityje dar nebuvo užbaigti rinkimai. Nebuvo žinoma kaip pasielgti, ar kviesti senuosius seimelio (tarybos) narius, ar laukti naujų rinkimų. Galiausiai 1920 m. kovo 2 d. įvyko Mažeikių apskrities seimelio susirinkimas, kuriame dalyvavo senieji seimelio nariai, susirinkimas nutarė, kad vietoj buvusios valdybos nario A. Eidukaičio laikinai pareigas atliks P. Girdvainis. Taip pat buvo svarstyti klausimai susiję su savivaldybių įstaigų, mokyklų, ligoninės, kalėjimo, butų remontu, švietimo, rekvizicijos klausimai.
Kovo 9 d. įvykusio susirinkimo svarbiausia užduotis buvo išrinkti apskrities valdybos narius, revizijos komisiją ir nustatyti jiems atlyginimų sumą. Slaptu balsavimu išrinkti valdybos nariai: Jonas Vaičkus, Pranas Girdvainis (ėjęs laikinai pareigas), Jonas Beresnevičius. Be to, P. Girdvainis pareiškė, kad jis pareigas valdybos nario eisiąs ne visus metus, o tik kurį laiką; seimelis su tuo visiškai sutiko. Slaptu balsavimu buvo nutarta kiekvienam valdybos nariui mokėti 600 auksinų mėnesinės algos. Prieš išrenkant revizijos komisiją nutarta kiekvienam nariui mokėti po 20 auksinų darbo dienai. Nariais tapo Marcijomas Žilinskis, Vincas Skinderis ir Vytautas Kundrotas. 1920 m. kovo 9 d. užbaigti Mažeikių apskrityje savivaldybių rinkimai.
Veikla
Apskrities savivaldybė ir po rinkimų susidūrė su įvairiais sprendžiamais klausimais. Susidurta su tokiais sunkumais kaip užkirsti kelią spekuliacija arkliais, nuspręsta kreiptis net į Vyriausybę, kad šiame krašte būtų uždrausta pirkliams laisvai supirkti arklius, kadangi čia jų trūkstama, o spekuliantai juos dar į užsienį išveža. Mažeikių apskrityje buvo imamai mokesčiai už leidimą važinėti dviračiu, po 50 auksinų už tam tikrą apskrities surašytą dokumentą. Tokie mokesčiai padėjo išsilaikyti savivaldybei. Apskrities savivaldybė rūpinosi ir švietimo reikalais, kelių ir tiltų taisymu, žemės ūkio ir miškų priežiūra, kalėjimo ir ligoninės tvarkymu ir išlaikymu, beturčiu šelpimu. 1920 m. rugpjūčio mėn. taryba priėmė privalomą švaros palaikymo įsakymą, kuriuo uždrausta pardavinėti vaisius ir uogas turgavietėse ir ant gatvių, įsakyta kiemuose įrengti šiukšlių dėžes ir uždengiamas duobes pamazgoms. Už šio įsakymo nevykdymą, pagal 1919 m. kovo 3 d. savivaldybių įstatymą, apskrities taryba nepaklususius galėjo bausti iki 1000 auksinų baudos, kurių pusė pavedama savivaldybės reikalams. Savivaldybininkams rūpėjo gaisrų klausimas, jie numate kad Mažeikių miesto gaisrininkų laisvoji kuopa, iškviesta važiuos už miesto 6 varstų spinduliu į gaisro vietą be užmokesčio.
1920 m. Mažeikių apskričiai buvo gana aktualus sienos su Latvija sureguliavimo klausimas. 1920 m. spalio mėn. Mažeikių apskrities tarybos atstovas P. Bimba, kartu su V. Biržiška ir karo valdininku Jakobu buvo komnadiruotas į Akmenės valsčių susirinkti žinių arbitražo komisijai apie pasienio gyventojus ir išklausti jų nuomonės prie ko jie norėtų būti priskirti, prie Lietuvos ar Latvijos.
1920 m. lapkričio mėn. Mažeikių apskrities valdyba už agitaciją prieš Lietuvos valdžią iš apskrities valdybos narių nuo Akmenės valsčiaus pašalino Vincą Švežinską ir dar apdėjo 500 auksinų bauda[7]. Apskrities taryba netgi nutarė bausti tuos narius, kurie gavę pakvietimą neatvyko į posėdį be pateisinamos priežasties ar iš posėdžio pasišalino nepasirašę posėdžio protokololo nutarimų 50 auksinų bauda.
1920 m. rugsėjo 23 d. įsteigta vaikų prieglauda, kuri rūpinosi našlaičiais ir beglobiais vaikais. Mažeikių apskričiai periskėlus iš Sedos į Mažeikius veikė dveiji arešto namai, todėl 1920 m. pabaigoje nuspręsta, kad Sedoje jie nereikalingi. Dėl lėšų stokos jų išlaikymui nuo 1921 m. sausio 1 d. paliekami vieni arešto namai Mažeikiuose.
1921 m. vasario mėn. apskrities savivaldybė nutarė, kad Mažeikiuose reikia įsteigti gimnaziją (iki šiol veikė tik 4 klasių vidurinioji mokykla). Rūpindamasi beturčiais vaikais apskrities savivaldybė įsakė valsčių savivaldybėms surinkti duomenis, kiek apskrityje yra tokių vaikų, kuriems reikalingas maistas ir rūbai. Apskrities savivaldybė taip pat ėmė rinkti savo naudai mokesčius nuo įvežamų ir išvežamų iš miesto geležinkeliu prekių, po 50-80 skatikų nuo kiekvieno pūdo. Tokie savotiški muitai 1921 m. kovo 16 d. Rinkliavų departamento buvo uždrausti kaip nenumatyti valstybės įstatymų ir ribojantys prekybą. Dėdama pastangas, kad kuo greičiau atsistatytų apskrities ūkis, ūkininkai atsistatytų sugriautus trobesius ir pastatus, savivaldybė nutarė prašyti Muitų departamento praleisti plytas, kalkes, miško medžiagą be muitų, pirktus Mažeikių apskrities ūkininkų savo reikmėms Latvijoje. Šitokiu būdu savivaldybė skatino miesto atgimimą bei ūkių apskrityje atstatymą.
1921 m. išleistas savivaldybių rinkimų įstatymas. Šiuo įstatymu galutinai rinkimams į visas savivaldybes įvesta proporcinė rinkimų sistema visuotiniu lygiu, slaptu ir tiesiu balsavimu[8]. Renkami į tarybą nariai galėjo būti Lietuvos piliečiai be tikėjimo skirtumų nuo 24 m. amžiaus. Tarybos renkamos 3 metams. Apskrities savivaldybės organai kaip ir anksčiau liko apskrities taryba, valdyba ir revizijos komisija.
Naujai 1921 m. išrinktos apskrities savivaldybės tarybos posėdis įvyko rugpjūčio 18 d., kurį, nesant naujo apskrities tarybos pirmininko, pradėjo vyriausias pagal amžių atstovas Petras Antanavičius. Svarbiausia užduotis šiame posėdyje - išrinkti apskrities tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją, valdybą ir revizijos komisiją. Naujuoju Tarybos pirmininku tapo Jonas Raustis, pavaduotoju Aleksandras Kniuipis, valdybos nariais - Antanas Turčinskas, kasininkas - Jonas Beresnevičius, ūkvedys - Juozas Knabikas. Revizijos komisijos nariais tapo Antanas ir Leonas Pacevičiai bei Kazys Bieliauskas.
1921 m. spalio 8-15 d.d. Mažeikių miesto valdyboje Valstybės kontrolė atliko reviziją, kurios metu buvo pastebėta daug trūkumų - kasos knyga nepravesta, išlaidų dokumentai nesusegti ir nepatvirtinti valdybos pirmininko, bylos nesutvarkytos, dauguma raštų neregistruoti. 1922-01-27 revizija buvo atlikta vaikų prieglaudoje, čia taip pat rasta trūkumų - kasos knyga neužvesta, ūkis vedamas netaupiai, prieglaudoje 23 vaikai iš jų 4 sergantys raudoniuke, prieglauda visai netinkamam šiai įstaigai name, nėra pirties, trūkstapatalynės. Atlikus revizijas 1922-02-07 pastebėta, kad apskrities savivaldybės kasoje padarytas net 20147 auksinų 54 skatikų sumos trūkumas, valstybiniaipinigai sunaudoti savivaldybės reikalams ir t.t. Kontrolės departamentas už tai prašė buvusius ir esančius Mažeikių apskrities valdybos nusikaltusius narius patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
1922 m. vasario 17 d. įvykęs apskrities tarybos posėdis buvo tikras valdybos narių perrinkimas - iš valdybos narių savo noru pasišalino pirmininkas A. Turčinskas, nuo kasininko pareigų ir valdybos narių nušalintas J. Beresnevičius už rastus revizijos metu trūkumus kasoje. Naujais valdybos nariais išrinkti - pirmininku Antanas Pacevičius, nariu - Feliksas Pračkauskas.
Po įvykusių revizijų Mažeikių savivaldybė buvo gana užsiėmusi stangdamasi pašalinti per revizijas pastebėtus trūkumus, nubausti dėl šių trūkumų atsakingus valdybos narius bei pakeisti juos kitais, kurie labiau rūpintųsi savivaldybės reikalais. Nuošalyje neliko ir savivaldybės gyventojų reikalai.
1922 m. kovo 27 d. buvo nutarta, kad reikia prašyti sveikatos departamento leidimo apskrities vaistinei įsteigti. Tarpininkauti šiam reikalui paskirtas apskrities ligoninės gydytojas dr. Cezaras Mikuckis. Buvo žiūrima tvarkos, ramybės viešose vietose, uždrausta girtiems pasirodyti gatvėse, svaigalų gėrimas viešose vietose - prasižengusysis galėjo būti baudžiamas iki 1000 auksinų bauda.
Didelė problema savivaldybei atrodė benamiai šunys, per juos plintančios įvairios ligos. Buvo įsakyta, kad kiemsargiai šunys turi būti pririšti žiemos metu nuo 7 val. ryto iki 17 val. vaklaro , o vasarą nuo 4 val. iki 21 val., kambariniai ir medžiokliniai šunys turi būti įregistruojami savivaldybėse, kurios išduoda tam tikrus liudijimus už nustatytą mokestį. Klajojančius ne laiku šunis nuspręsta naikinti.
1922 m. kovo 28 d. mirė valdybos pirmininkas Antanas Pacevičius. 1922-04-19 naujuoju valdybos pirmininku išrinktas Vaclovas Milevičius. 1922 m. nutarta kuo greičiau perkelti apskrities ligoninę iš Sedosį Mažeikius, kai tik bus užbaigtos ligoninės pastato statybos.
1922 m. rugsėjo 30 d. nutarta, kad mieste reikia įsteigti centrinį knygyną, 1922-12-02 nutarta prašyti Darbo ir socialinės apsaugos departamento leidimo įsteigti senelių prieglaudą.
1923 m. kovo 28 d. Mažeikių apskrities taryba posėdyje nutarė įsteigti prie Apskrities valdybos žemės ūkio skyrių, kurio organizavimą ir vedimą pavedė valdybos nariui V. Mylevičiui.[9].
1923 m. liepos 10 d. tarybos nutarimu Tarybos pirmininku išrinktas Raustys, tačiau ši kandidatūra buvo užprotestuota ir atidėta; buvo patvirtintos valsčių ribos, išskyrus Mažeikių valsčiaus ir Mažeikių miesto [10]. Nuo 1931 m. sausio 1 d. buvo panaikinta apskrities žemės tvarkytojų įstaiga. Šios įstaigos funkcijos perduotos Šiaulių apygardai.
1931-05-02 Vietos savivaldybės įstatymas apskrities viršininko kontrolei pavedė visas apskrities savivaldybes. Apskrities viršininkas buvo renkamas ir apskrities valdybos pirmininku. Jis kartu su vidaus reikalu ministru tvirtino antraeilių miestų burmistrus, valsčių ir antraeilių miestų savivaldybių nutarimus, biudžetą, etatus bei atlyginimus. Apskrities viršininką skyrė, jo veiklą kontroliavo vidaus reikalų ministras. Už savo darbą apskrities viršininkas turėjo atsiskaityti Vidaus reikalų ministerijai.
1940 m. birželio mėn., prasidėjus sovietinei okupacijai buvęs nelegalios Mažeikių apskrities komunistų partijos vadovas - sekretorius Alfonsas Kondrotas iš Kauno siunčiamas į Mažeikius sudaryti laikinajį Lietuvos komunistų partijos (LKP) apskrities komiteto biurą. Spalio 25 d. Centro Komitetas - CK patvirtino etatus ir naują apskrities komiteto, taip vadinamo apkomo sudėtį: sekretoriumi paskirtas Mečys Vičiulis, antruoju sekretoriumi Frolovas, dar priklausė apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas Petras Kičas, saugumo viršininkas Benas Balsys, organizacinio skyriaus vedėjas Alfonso Kundrotas. Gruodžio mėn. CK nutarimu M. Vičiulis nuimtas ir pirmuoju sekretoriumi netrukus vėl paskirtas A. Kondrotas. Prasidėjus 2-am pasauliniam karui, Mažeikių apskrities komiteto valdžia evakavosi į Rusijos gilumą. Vėl grįžo 1944 m. spalio mėn, kuomet Venta buvo tapusi fronto linija, sovietinės kariuomenės užimtoje Sedoje įkuriama lyg ir laikina apkomo būstinė. Spalio 30 d. LKP Mažeikių apskrities komiteto pirmasis sekretorius A. Kondrotas parvyksta į Mažeikius. Kadangi buvusios patalpos Stoties gatvėje buvo nukentėjusios nuo bombardavimo laikinai įsikuria Matulionio g. Nr. 2. A. Kondrotas LKP Mažeikių apskrities pirmuoju sekretoriumi buvo iki 1946 m. spalio pabaigos.
1941–1944 m. vokiečiai Mažeikių apskritį įjungė į Ostlando Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardą. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Mažeikių rajoną (34 apylinkės), dalis teritorijos atiteko Akmenės (23 apylinkės), Sedos (27 apylinkės), Skuodo (6 apylinkės), Žagarės rajonams.
Šaltinis: MKE
MS
