Esu gamtos dalis

Balandžio 27 d. Mažeikių muziejuje atidaryta personalinė Giedrės Liaugaudės (Valkauskaitės ) keramikos kūrinių paroda „Gamtos ženklai“.

Keramikė gimė ir užaugo Žiogaičiuose. 2005 m. baigė Gabijos gimnaziją. Baigė Kauno miškų aplinkos inžinerijos kolegiją ir įgijo žemėtvarkos inžinierės specialybę. Nors pagal šią žemišką specialybę niekada nedirbo, tačiau stiprus gamtos pajautimas, meilė gamtos spalvų įvairovei ir tekstūrai, persmelkusiai visą jos vaikystę bei jaunystę, išliko iki šių dienų.

Autorė apie save

„Nuo vaikystės mėgdavau rinkti spalvotų medžių lapus, stebėdavausi gilių ir kaštonų glotnumu, grožėdavausi besileidžiančia saule miškų horizonte. Visas tas stiprus gamtos pajautimas ir suformavo mano natūralią, tikrovės ieškančią pasaulėžiūrą, kurią atspindžiu savo kūryboje, – pasakojo G. Liaugaudė. – Paraginta, paskatinta savo artimųjų, draugų ir pažįstamų nusprendžiau surengti savo pirmąją didesnę keramikos darbų parodą. Jos tikslas – oficialiai ir šventiškai prisistatyti, parodyti keramikos dirbinius savo miesto žmonėms, kad kraštiečiai žinotų, jog čia – kažkur Urvikiuose – taip pat yra moterėlė, kuri bando įminti molio formavimo ir glazūravimo paslaptis bei subtilybes, kad čia gimsta nedideli keramikos kūrinėliai, kurie vėliau papuošia įvairių žmonių interjerus.

Pasak moters, šiandien nutekėjusi į Mažeikių rajono Urvikių kaimą, visa širdimi yra atsidavusi molio lipdymui ir glazūravimui: „Kasdienybėje tarsi atsirado trečiasis mano vaikas – ,,GiLi keramika“. Kadangi esu grožio ir estetikos puoselėtoja gyvenime, tai kiekvienas mano dirbinys – kaip mažas meno kūrinėlis, kuris puošia žmonių namų interjerus bei taip džiugina jų akis ir širdis. Savo kūryboje per spalvas, įdomesnes formas ir tekstūras siekiu atskleisti savo pasaulio grožio suvokimą.“

Dėsninga pradžia

Nuo ko visa tai prasidėjo? Pasak parodos autorės, kūrybiškumo gyslelė glūdi joje nuo pat vaikystės ir lydi gyvenimo kelyje: „Mokyklos ir studijų laikais aš galėjau nusinerti kokią gražią liemenę, „susikabinti“ gražius auskarus, pasidaryti sagę. Porą metų lankiau piešimo ir tapymo užsiėmimus Dailės mokyklos suaugusiųjų grupėje, o įgytą patirtį šiandien pritaikau keramikoje. Sykį nusprendžiau nueiti į keramikės Ilonos Jonušienės studijoje ,,Žiogės keramika“ vykstančius užsiėminus. Ten būrelis moterų, norėdamos pakilti virš kasdieninių buities bei darbų rūpesčių, susibūrė ir mokėsi savo rankomis kurti tik joms reikalingus keramikos daiktus. Tie pirmieji molio pažinimo žingsniai buvo be galo įdomūs, itin svarbūs, pakreipę mano gyvenimą taikomosios dekoratyvinės  dailės kryptimi. Keramikos užsiėmimai praplėtė suvokimą, kokia nuostabi medžiaga yra molis, koks jis plastiškas, lankstus, kaip galima sukurti neįtikėtinus kūrinius, kaip jis puikiai prisitaiko interjere, prie žmogaus bei jo aplinkos, esamų spalvų ir formų. Keramikos dirbiniai dar labiau papildo, pagyvina ir suteikia namams jaukumo. Vedama didžiulio noro ir smalsumo pabandyti savarankiškai kurti keramikos dirbinius, skirti tam daugiau laiko namuose „apgyvendinau“ degimo krosnį.“

G. Liaugaudės teigimu, dirbtuvės jos namuose – tai tarsi maža moters virtuvėlė, kurioje gausu pačių įvairiausių rakandų: čia ir kočėlas reikalingas, prijuostė ir stiklainiai su šaukštais glazūroms maišyti, glazūrų maišymo receptų knyga ir pan. Vyras juokiasi: „Tu net pečių turi, tik kad pyragų nekepi.“ Kūrybinė erdvė man tarsi šventovė, kurioje karaliauju aš ir ,,Žinių radijas“. O radijas mane lydi tam, kad nebūčiau atitrūkusi nuo kasdieninio pasaulio ir naujausių aktualijų. Aš čia molį minkau, mušu, kočioju, pjaunu, statau, jei reikia, suku, lenkiu, įspaudžiu ar įgnybiu. Skirtingi molio formavimo, pagražinimo būdai išskiria mus – autorius – vienus nuo kitų ir taip sukuriamas savitas kiekvieno kūrėjo stilius. Molyje atsispindi žmogaus charakteris, jo darbštumas, kruopštumas ir kantrybė. Man molis nėra vien tik vandeniu persmelkta žemė. Jis leidžia nuostabiais būdais išreikšti save ir savo pasaulėžiūrą.“

Daug kas slypi gamtoje

Pasak moters, jos šeimoje žemė ypatingai svarbi, ji ją globoja ir maitina. Čia ir grūdo daigelis užauga, ir keramikinis vazonėlis gimsta.

„Šiai savo parodai intensyviai ruošiausi visą žiemą, tačiau yra darbų iš viso kūrybinio laikotarpio. Vieni dirbiniai pasiskolinti iš žmonių, kol vyks paroda, kiti rezervuoti, treti dar laukia savo naujų namų. Vieni dirbiniai šiuolaikiškesni, kituose panaudota lietuvių liaudies tematika. Yra neįprastesnės meninės raiškos keramikos dirbinių, kuriuose lietuvių liaudies simboliai ir motyvai derinami su šiuolaikiniu – modernesniu – stiliumi, – pasakojo keramikė. – Mano kūryboje galima pastebėti geometrinės ornamentikos, gausu augalinių motyvų. Taip pat panaudoti ir gyvūniniai motyvai: stilizuoti paukščiai ar reljefiniai, tekstūriniai susukimai, įprasminantys žalčio simbolį. Visi šie gamtos simboliai ir motyvai, kurių gausu mano kūryboje, tarsi padiktavo pasirinktą parodos pavadinimą – „Gamtos ženklai“.

Moteris tikino, jog į keramiką labiau žiūri kaip į meną, nei į amatą, tačiau be šio amato išmanymo, be technologinių žinių, šiandien nebūtų nė vieno keramikos dirbinio: „Esu nuoširdžiai dėkinga keramikei Ilonai Jonušienei už tai, kad ji mane supažindino su ,,medžiaga“, kad įskiepijo meilę moliui bei atskleidė labai daug technologinių subtilybių ir suteikė šio amato svarbiausius pradmenis.“

„Man keramika – tai terapija ir malonus darbas, puikiausias būdas išreikšti savo kūrybinius sumanymus. Tai ir gyvenimo būdas, kuris mane lydi nuo ankstyvo ryto iki vakaro. Esu laiminga atradusi keramiką savo kelyje. Labai džiaugiuosi, kai keramikoje susijungia pagrindiniai gamtos elementai: žemė, vanduo, ugnis ir oras, o aš esu viso to dalis“, – sakė menininkė G. Liaugaudė.

Paroda veiks iki gegužės 27 d.

Vytas ALEKNAVIČIUS

Autoriaus nuotr.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode