Žodis emigracija pastaruoju metu ypač dažnai vartojamas. Išvykstančiųjų iš Lietuvos skaičiai gąsdina visuomenę – emigruoja jauni ir talentingi. Šiuo metu suklusę ir abiturientai: kur ir kokias studijas pasirinkti, kad vėliau netektų su aukštosios mokyklos diplomu važiuoti dirbti nekvalifikuoto darbo. Ar Klaipėda, vienintelis Lietuvos uostamiestis, gali būti traukos centras, skatinantis jaunus žmones studijuoti ir likti čia gyventi?
Grįžta inžinerinių specialybių prestižas
„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus ir AB „Vakarų laivų statyklos“ (VLG) generalinis direktorius bei Klaipėdos universiteto (KU) tarybos pirmininkas Arnoldas Šileika vienu balsu tvirtino, kad uostas yra ir gali būti verslo bei perspektyvių darbuotojų traukos centras. „Klaipėdos uoste vidutinis atlyginimas yra 2,5 karto didesnis nei Lietuvoje“, – sako A. Vaitkus. Pasak A. Šileikos, jūrinė pramonė yra imli kvalifikuotai darbo jėgai ir inžinerinėms kompetencijoms, deja, trūksta darbuotojų. „Esame suinteresuoti Klaipėdos universiteto išlikimu, džiaugiamės, kad Vyriausybės darbo grupė suprato poreikį ir išsaugojo universitetą. Kitas klausimas, kad universitetas turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už ateitį ir lyderystę“, – teigė KU tarybos pirmininkas A. Šileika.
Pasak uosto įmonių atstovų, jiems reikia motyvuotų žmonių, turinčių bazinių žinių, bendraujančių keliomis kalbomis, gebančių mokytis, sutinkančių vykti į komandiruotes. Šiuo metu uoste didžiausias yra inžinierių poreikis. Anot A. Šileikos, anksčiau prestižas buvo studijuoti socialinius mokslus, tuo tarpu technologiniai, inžineriniai mokslai vertinti kaip sunkios ir mažiau vertingos studijos. „Skatiname keisti suvokimą: jūrinės-inžinerinės studijos gali užtikrinti saugų gyvenimą ir darbo vietą uoste.“
„Klaipėdos universiteto ir kitų aukštųjų mokyklų, kurios veikia Klaipėdos mieste, perspektyvos – didžiulės, nes Klaipėdos laisvoji ekonominė zona įvertinta kaip viena sėkmingiausiai besivystančių zonų Europoje. Ten įsikūrusios įmonės gamyboje taiko aukščiausio lygio technologijas, tad universiteto ir verslo sinergijos potencialas – didžiulis“, – tikino A. Vaitkus.
Klaipėdos universitetas – jūrų pramonės darbuotojų kalvė
Pasak Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto (JTGMF) dekanės doc. dr. Rimos Mickevičienės, 2015–2016 metais įteikti 507 diplomai bakalaurams ir magistrams. Iš jų apie 75 proc. – inžinerijos studijų programų absolventai. Tarp pastarųjų – 38 proc. baigė inžinerines studijas, kurios susijusios su jūrų pramone, laivyba ir uostų veikla. 97 proc. jų dirba pagal specialybę.
Arnoldas Šileika, Klaipėdos UAB „Vakarų laivų gamykla“ direktorius. Algimanto Kalvaičio nuotr.
„Tikslumo dėlei vertėtų pabrėžti, kad tame pačiame fakultete rengiami ekologai, biologai, žuvininkystės ir ichtiologijos specialistai, informatikai, aplinkos ir chemijos inžinerijos bakalaurai bei magistrai, kurių specializacija susijusi su jūra“, – komentavo JTGMF dekanė R. Mickevičienė ir priminė, kad Klaipėdoje plėtojamas „Jūrinis slėnis“, kuriame sutelktas Lietuvos jūros specialistų potencialas ir kur reikia talentingų studentų, būsimų mokslininkų. Baltijos jūros regiono SGD klasteris, Baltijos jūros regiono SGD kompetencijų centras – kita specifinė veiklos niša, kur Klaipėdos universitetas vaidina svarbų vaidmenį. „Džiugu matyti, kad Klaipėdos universitetas, sureagavęs į verslo poreikį, įsteigė SGD terminalų inžinerijos programą, kurioje dabar studijuoja 14 studentų. Tai puikus pavyzdys, kai universitetas ir verslas yra vienas kitam reikalingi. Apskritai universitetas mieste ir regione yra būtina sąlyga pritraukti užsienio investicijas, nes įmonės tikisi, kad darbo jėgos yra ir bus pakankamai“, – komentavo VLG generalinis direktorius A. Šileika.
„Klaipėdos universitetas rengė ir ateityje rengs Lietuvos jūrų pramonės, uostų valdymo ir plėtros, krovos bendrovių, multimodalinių vežimų specialistus. Siūlome ir uostų statinių magistrantūros programą“, – apie uostui rengiamus specialistus pasakojo doc. dr. R. Mickevičienė. – „4.0 pramonės revoliucijai reikia informacines technologijas įvaldžiusių inžinierių, todėl nuo naujų mokslo metų Vandens transporto inžinerijos programos studentai mokysis ir debesų technologijų, duomenų analitikos, virtualios realybės bei kitų IT dalykų, nes sektorius skaitmenizuojamas, pritaikomas globalios rinkos pokyčiams.“
Emigracijai mažinti – atsakinga komunikacija viešojoje erdvėje
Nors jūrinis sektorius Klaipėdos uostamiestyje yra perspektyvi ir auganti sritis, o Klaipėdos universitetas siūlo paklausias studijų programas, jauni žmonės neretai išvyksta iš Lietuvos. „Man atrodo, esame linkę į saviplaką, kalbame neigiamai ir nesistengiame įžvelgti savo šalies perspektyvių, teigiamų dalykų. Dažnai išvykimas iš Lietuvos traktuojamas kaip vienintelis galimas visų problemų sprendimas“, – kalbėjo KU tarybos pirmininkas A. Šileika.
KU Jūrų technikos ir gamtos mokslų dekanės teigimu, emigracijos iš Lietuvos mastą padėtų mažinti pozityvesnis ir atsakingesnis viešasis kalbėjimas. „Dėl neigiamo šurmulio ir neaiškumo, kas bus įvykdžius reformą, kas liks iš nemokamų studijų pažado, šiemet daugelis jaunų žmonių veikiausiai atidės studijas arba išvyks studijuoti į užsienį. Tačiau būsimi studentai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, jei universitetas ir jo studijų programos yra akredituotos, vadinasi, kokybė užtikrinama“, – svarstė doc. dr. R. Mickevičienė.
Klaipėdos universiteto informacija
