Gajutė ABELKIENĖ
Į „Būdo žemaičių“ redakciją kreipėsi Vaižganto g. 10 namo gyventojai, nuogąstaudami dėl netvarkos aplink namą bei dėl to, kad nepadeda seniūnija. Taip pat sulaukta gyventojų priekaištų dėl Geidžių kapinių tvarkymo.
Skundžiasi betvarke
Vaižganto g. 10 namo gyventojai tikino, jog aplink jų namą visur betvarkė: „Gyvename pirmame aukšte, o pro namą praeina daug žmonių, vedžioja šunis po langais, balkonais, veda į parkelį, bet ne visada spėja iki jo nueiti. Valytoja šiukšles aprenka, bet juk nerinks šunų išmatų. Šaligatvis prie namo išsiklaipęs, sunku seniems žmonėms vaikščioti. Ne viena močiutė jau vos nenugriuvo, ir pati gatvė netvarkoma. Suoliukai prie laiptinių supuvę. Prie vienos laiptinės pakeitė, o prie kitų taip ir liko sulūžę, sutrešę. Kreipėmės į seniūniją, bet mums pasiūlė patiems pasikeisti, o juk name daugiausia gyvena seni žmonės. Iš kur medžiagų paimti, kas padarys. Jeigu prie vienos laiptinės pakeitė, tai gal gali ir prie kitų.“
Reikėtų rūpintis patiems
Pasak Mažeikių seniūnijos seniūno Šarūno Armono, daug kur ką būtų galima sutvarkyti, tačiau tam reikia darbo jėgos ir lėšų: „Pas mus dirba vienas žmogus, kuris ir virina, ir lentas suoliukams pakeičia, bet jis tiesiog fiziškai visur nespėja. Vien Juodpelkio parke kasdien tenka suoliukus remontuoti. Trūksta žmonėms supratimo, kad tai visų mūsų ir tvarkoma iš mūsų pačių lėšų. Tas pats ir su šaligatviais. Žmonės skundžiasi, kad šaligatviai netvarkingi, o kai juos sutvarkome, vėl automobilius ant jų stato. Po kiek laiko ir vėl reikia remontuoti. Patiems reikėtų turėti daugiau atsakomybės, tada ir tvarkos būtų daugiau.“
Seniūno teigimu, gyventojams reikėtų suprasti, kad namo aplinka yra jų pačių teritorija ir ją reikia tvarkyti taip pat, kaip kad savo kiemus tvarko privačių namų gyventojai. Pasak Š. Armono, reikėtų butų savininkams labiau rodyti iniciatyvą, tada būtų galima ir padėti: „Jeigu žmonės imtųsi patys remontuoti suoliukus ar šaligatvius, galėtume atvežti lentų, šaligatvio plytelių, smėlio, ir susitvarkytų. Prie Vaižganto g. 10 namo dalį šaligatvio atnaujinome, daugiau tiesiog nebespėjame. Jeigu vyrai imtųsi, mes padėtume. Būna ir tokių atvejų, kad mus užsipuola namo gyventojos, kai remontuojame suoliukus, jog jie niekam nereikalingi, čia rinksis tik girtuokliai ir jaunimas, bet juk yra žmonių, kuriems tie suoliukai reikalingi. Jei patys remontuotų, gal niekas taip nepultų. Tegul gyventojai ateina pas mus, pasitarsime, ką galime padaryti, ir viskas bus gerai.“
Patiria nepatogumų
Jau ne pirmą kartą dėl patiriamų nepatogumų prižiūrint Geidžių kapinėse palaidotų artimųjų kapus į redakciją kreipiasi mažeikiškiai. Ypač aktualus klausimas – vandens trūkumas, be to, nebeliko šiukšlių konteinerių, stovėjusių prie kapinių vartelių. Dabar šiukšles kai kuriems tenka nešti per visą kapinių teritoriją prie pagrindinių vartų.
Vanduo bus
Š. Armonas, atsakydamas į gyventojų priekaištus, tikino galįs pradžiuginti gyventojus, kad jau šią vasarą vandems kranai atsiras visoje kapinių teritorijoje: „Ten, kur dabar yra statinė, bus gręžiamas artezinis gręžinys ir vamzdynai vedžiojami po visas kapines, tad problemos dėl vandens, manau, nebeliks. Tik negaliu tiksliai pasakyti, kada tai bus, nes po poros savaičių pasirašysime sutartį, tačiau neaišku, kokio gylio gręžinio prireiks, kaip pasiseks vykdyti kitus darbus. Tikiuosi, kad viskas vyks sklandžiai ir galbūt jau liepos mėnesį vanduo kapinėse bus lengvai pasiekiamas“
Nežino, kaip išspręsti
Pasak seniūno, dėl šiukšlių kyla kur kas daugiau sunkumų: „Buvome pastatę konteinerius palei kelią prie kapinių vartelių, tačiau po pusmečio juos išvežėme. Dabar visi konteineriai ir dėžės žalienoms yra prie didžiųjų vartų. Suprantu, kad taip buvo patogiau, nereikėjo taip toli vaikščioti su šiukšlėmis, tačiau patys žmonės kalti, kad konteinerių nebeliko. Pirmiausia tvarkantys kapus nesistengia šiukšlių rūšiuoti, pasitaiko, kad stiklo, plastmasės atliekas užkasa po žalienomis, o mums tenka atkasinėti ir išmesti, arba žoles sumeta į kitoms atliekoms skirtus komteinerius. Kita blogybė – į prie kapinių pastatytus konteinerius šiukšles meta pravažiuojantys pro šalį. Prikrauna padangų, statybinių atliekų, netgi baldų ar buitinės technikos, o mūsų žmonėms tenka viską tvarkyti, išvežti. Per tai kenčia tvarkingai šiukšles išmetantys rajono gyventojai.“
Š. Armono teigimu, sunku žmones išmokyti rūšiuoti atliekas ir mesti jas į tam skirtas vietas, be to, kaip sudrausminti pro šalį važiuojančius ir šiukšles prie kapinių išmetančius.
„Reikia gerai pagalvoti, ką čia reikėtų daryti, gal iš tikrųjų bausti, – samprotavo seniūnas. – Gal Viešosios tvarkos skyrius galėtų imtis kokių priemonių. Tik reikia, kad ir patys gyventojai rodytų iniciatyvą, pavyzdžiui, pamatę šiukšlintojus, praneštų apie juos Viešosios tvarkos skyriui ar į seniūniją, kad juos būtų galima kažkaip sudrausminti.“
