Apie privalomuosius atskaitymus, bendrąsias miškų ūkio reikmes ir miško kelių remontą

 

Nuo 2015 metų sausio 1 dienos įsigaliojo nauja pareiga privačių miškų savininkams – apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomuosius atskaitymus iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomame miške ir už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką. Privačių miškų savininkai fiziniai asmenys privalomuosius atskaitymus privalo apskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti kalendoriniam pusmečiui pasibaigus, tai yra atitinkamai iki liepos 15 dienos ir sausio 15 dienos. Privačių miškų savininkai juridiniai asmenys privalomuosius atskaitymus privalo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti kas mėnesį – iki kito kalendorinio mėnesio 15 dienos.

Privačių miškų savininkai fiziniai asmenys, kurie pirmąjį 2017 metų pusmetį gavo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ar parduotą nenukirstą mišką, iki liepos 15 dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai turi pateikti užpildytą Privalomųjų atskaitymų deklaracijos FR0463 formą. Deklaracija gali būti pateikiama per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą (http://deklaravimas.vmi.lt), tiesiogiai bet kuriai apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai arba Valstybinės mokesčių inspekcijos Deklaracijų tvarkymo skyriui. Privalomuosius atskaitymus privačių miškų savininkai turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, skelbiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje www.vmi.lt, nurodant įmokos kodą – 1001. Jei per pirmąjį kalendorinį pusmetį privataus miško savininkas fizinis asmuo negavo tokių pajamų, deklaracijos teikti nereikia.

Kaip panaudojamos privalomųjų atskaitymų lėšos

Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad privalomieji atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, kuriuos privalo mokėti visi miškų valdytojai,  įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami įvairioms bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti, tai yra miškų inventorizavimui, apskaitai, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miškų priešgaisrinei sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti ir kt. Taigi, privalomieji atskaitymai patenka į specialią valstybės biudžeto programą, tai yra bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą, ir šios lėšos naudojamos tikslingai – bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti.

Apie miško kelių priežiūrą ir remontą

Iki 2015 metų miško kelių priežiūra ir remontas, kaip ir naujų įrengimas ar rekonstrukcija, buvo finansuojami miškų urėdijų, privačių miškų savininkų, kitų miško valdytojų, taip pat Kelių priežiūros ir plėtros programos ir, galiausiai, Lietuvos kaimo plėtros programos lėšomis. Tačiau privačių miško kelių būklė kasmet blogėjo, todėl Aplinkos ministerija ėmėsi iniciatyvos ir parengė Miškų įstatymo pakeitimus, sudarančius teisines prielaidas miško kelių priežiūrai ir taisymui papildomai naudoti ir Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšas bei valstybės įmonėms miškų urėdijoms pavedančius vykdyti bendrą miško kelių priežiūrą ir remontą visų nuosavybės formų miškuose. Seimui pritarus šiems Aplinkos ministerijos parengtiems Miškų įstatymo pakeitimams, Aplinkos ministerija parengė ir Vyriausybė 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1250 patvirtino Bendros miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose tvarkos aprašą. Taip buvo sukurta bendra miško kelių, esančių visų nuosavybės formų miškuose, priežiūros ir taisymo (remonto) sistema, kuri veikia jau antrus metus.

Vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu tvarkos aprašu, kiekvienoje miškų urėdijoje kiekvienais metais sudaroma komisija, į kurios sudėtį įeina miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos, miško savininkų asociacijų ir savivaldybių atstovai. Ši komisija sudaro prioritetinių miško kelių, kuriuos siūloma prižiūrėti ir taisyti (remontuoti), sąrašą ir planą, o atitinkamos miškų urėdijos miškų urėdas, atsižvelgdamas į iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos skirtą lėšų sumą ir komisijos parengtą sąrašą ir planą, tvirtina prioritetinių miško kelių, kuriuose numatoma atlikti miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) darbus, sąrašą ir planą. Jais vadovaujantis kiekviena miškų urėdija vykdo miško kelių priežiūros ir remonto darbus. Patvirtinti sąrašai ir planai skelbiami miškų urėdijų interneto puslapiuose.

Per 2016 metus valstybės įmonės miškų urėdijos visoje Lietuvoje papildomai, neskaičiuojant kasmetinio miškų urėdijų savomis lėšomis vykdomo miško kelių priežiūros ir remonto, sutvarkė 1000 kilometrų miško kelių, daugiausia tokių, kurie eina per privačius miškus, veda prie lankomiausių objektų miškuose. Šiai priemonei įgyvendinti Aplinkos ministerija iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų skyrė 4,04 milijonus eurų. 2017 metais numatyta miško kelių priežiūros ir remonto darbų atlikti už 3,5 milijono eurų. Šiuo metu jau sudaromos komisijos naujojo periodo prioritetinių miško kelių, kuriuose numatoma atlikti miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) darbus,  sąrašams ir planams parengti. Aplinkos ministro įsakymu tvirtinamas Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų paskirstymas pagal priemones skelbiamas viešai, jį galite rasti Teisės aktų registre (www.e-tar.lt).

Taigi, bendra miško kelių, esančių visų nuosavybės formų miškuose, priežiūros ir taisymo sistema jau veikia, tačiau tai nereiškia, kad miškų urėdijos yra vienintelės atsakingos už miško kelių būklę. Miškų įstatyme numatyta, kad miško kelių, einančių per keleto miško savininkų ir valdytojų valdas, priežiūrą ir tvarkymą privalo atlikti tų valdų valdytojai, savininkai ar naudotojai teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. miško kelius tvarkyti privalo ne tik miškų, kuriais eina tie keliai, savininkai ar valdytojai, bet kiti asmenys, kurie naudojasi keliu ir jį sugadina. Kitaip tariant galioja bendra taisyklė – jei sugadinai kito asmens turtą, šiuo atveju – miško kelią, privalai jį sutaisyti ar tinkamai atlyginti savininkui už jo turtui padarytą žalą.

Daugiau informacijos apie privalomuosius atskaitymus iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką galite rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje www.vmi.lt bei Aplinkos ministerijos interneto svetainės www.am.lt skiltyje Miškai/Privačių miškų savininkams.

 

Parengė Lietuvos miško savininkų asociacija

Aplinkos ministerijos užsakymu

 

17-397

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode