Viekšniai ir toliau stebina renginių gausa ir spalvingumu. Minint 225-ąsias miesto savivaldos metines, pirmadienį gausus būrys viekšniškių ir miesto svečių turėjo unikalią galimybę nemokamai aplankyti Viekšniuose esančius muziejus, žymųjį vandens malūną. Dalyvavusieji domėjosi muziejų atsiradimo istorija, juose esančiais eksponatais.
Apžiūrėjo ekspozicijas
Apsilankiusieji Viekšnių vaistinės muziejuje susipažino su farmacijos ekspozicija – tai autentiška XIX a. II pusės kaimiško tipo vaistinė su išlikusiu oficinos (receptų kambario) apstatymu, vaistų gamybos įranga, receptais, vaistinės dokumentacija. Tarp vaistingųjų medžiagų pavyzdžių eksponuojamos vėžio girnelės, žmogaus odos diržai, sibirinio bebro sruogliai. Vėliau apžiūrėjo XX a. I p. inteligento buities ekspoziciją – tai vaistininko gyvenamieji kambariai su virtuve ir prieškambariu, kuriuose eksponuojamos šeimų relikvijos, baldai, namų apyvokos bei asmeniniai daiktai, nuotraukos. Vaistažolių sodas yra neatsiejama vaistinės muziejaus dalis – atkurtas vaistininko vaistažolių sodas, kuriame auginami vaistingieji ir prieskoniniai augalai, vykdomi edukaciniai praktiniai užsiėmimai. Jų metu galima ne tik apžiūrėti sodą, bet ir susipažinti su jame auginamų augalų savybėmis.
Ekskursijos dalyviai aplankė ir Aleksandro Griškevičiaus memorialinį muziejų, kur susipažino su ekspozicija „Lietuvos aviacijos pradžia“. Čia eksponuojami A. Griškevičiaus suprojektuoto garlėkio ir 1933 m. Atlanto vandenyną perskridusio lėktuvo „Lituanica“ modeliai, stenduose glaustai atsispindi Lietuvos aviacijos raida, Akmenės aviacijos sporto klubo veikla, Klemo Intos sukaupta aviacijos ženkliukų kolekcija.
Viekšnių krašto etnografinėje ekspozicijoje eksponuojami namų apyvokos daiktai, buities reikmenys, baldai, drabužiai, linų apdirbimo įrankiai. Eksponatus šiai ekspozicijai surinko muziejaus įkūrėjas mokytojas Algirdas Gedvilas ir kraštotyrininkė medikė Apolonija Sriubaitė bei Viekšnių miestelio gyventojai. Tame pačiame muziejuje pristatomi ir viekšniškio liaudies meistro Juozo Rušino medžio drožiniai.
Viena iš labiausiai lankomų vietų Viekšniuose – senasis vandens malūnas. 1897 m. jį pastatė Pranciškus Lengvenis. Buvo supiltas pylimas, pastojęs kelią Ventos srovei ir privertęs ją sukti malūno turbiną. Malūne buvo sumontuotos dvejos girnos, kruopų šatrai, piklius, milo vėlimo įrengimai.
Pabuvojo malūne
Vakarėjant prie šio Viekšnių vandens malūno smalsuolius pasitiko muziejininkai, vietos kraštotyros specialistai, Viekšnių istoriją tyrinėjantys vietos gyventojai, Kultūros centro darbuotojai.
Visus atvykusius bei norinčius sužinoti kuo daugiau apie šį technikos paminklą į malūną kvietė „malūnininko dukra“ – personažas, kurį įkūnijo Viekšnių kultūros centro darbuotoja Inga Gudauskienė.
Buvęs Palnosų kaimo bibliotekininkas, Šatrijos Raganos premijos laureatas Bronislovas Kerys, besidomintis Viekšnių krašto istorija, apžvelgė įdomius su šiuo Viekšnių kultūrinio paveldo objektu susijusius istorijos fragmentus. Ekskursijos dalyviams išdalinti simboliniai grūdų pripildyti ryšulėliai, simbolizuojantys laimę ir meilę šeimoje.
Pakvietus visus į malūno vidų, laukė dar vienas netikėtas teatrinės improvizacijos fragmentas: suskambus baimę keliančios muzikos garsams, smalsuolius pasitiko iš kažkur atsiradęs ir visus nustebinęs malūno gyventojas – „kipšiukas“. Šis personažas sukurpė smagią istoriją apie su šio malūno savininku sudarytą sutartį, pasakojo įdomias istorijas, kurios labai stebino ir džiugino lankytojus.
Dalyviai apsilankė visuose malūno aukštuose, kur vienas iš šiuo kraštu besidominčių žmonių Antanas Sidabras supažindino su vandens malūne esančiais įrenginiais.
Skambėjo dainos ir posmai
Kitą dieną prie Viekšnių malūno turėjęs vykti poezijos-muzikos vakaras „Žodžiai, kvepiantys liepų medumi“ dėl lietingo oro buvo perkeltas į Mažeikių politechnikos mokyklos Viekšnių skyriaus salę.
Renginio vedėja – Viekšnių kultūros centro direktorė Birutė Švažienė – džiaugėsi poezijos mylėtojais, susirinkusiais pabūti kartu, pasiklausyti poezijos ir muzikos kalbos.
Dalyvavo 8 Mažeikių krašto literatų ir menų mėgėjų sambūrio „Aura“ (vadovė Janina Butnorienė) nariai: Alma Krapauskienė, Gitana Jazdauskienė, Vladas Daukantas, Aurelijus Butnorius, Birutė Marčiauskienė, Vida Kareva, Justina Kateivienė, Filomena Kesminienė.
J. Butnorienė prisiminė Pavirvytės dvare vykusį Žemaitijos poezijos pavasario renginį, kuriame taip pat dalyvavo poezijos, dainų mylėtojai iš visos Žemaitijos, dovanojo poetams, literatams bei salėje sėdintiems žiūrovams Mažeikių krašto literatų ir menų mėgėjų sambūrio „Aura“ išleisto almanacho „Mūsų kraštas – dalelė Lietuvos“ atmintines.
Lauko gėlių kompozicijomis išpuoštoje salėje, pilnoje įvairių eilėraščių ir poezijos knygų, rankų darbo lėlių, kalvystės meno dirbinių, poeziją ir eiles skaitė, istorijas pasakojo Stasys Žebrauskas, Jūratė Norvaišienė, Sniegena Chriščinavičienė.
Vilhelmina Imbrienė padainavo keletą nostalgiškų dainų viena, vėliau duetu kartu su Alvydu Vaičekavičiumi, kuris vėliau žiūrovus žavėjo gitaros garsais ir atliekamais kūriniais. Akordeonu grojo ir dainavo S. Žebrauskas. Renginį užbaigė poetizuotas instrumentinis vokalinis trio (Monika Kontvainienė, Gediminas Kontvainis, Aistė Banienė), Ingos ir Kosto duetas.
Trečiadienio vakarą Viekšnių miesto lauko estradoje surengtas šokių maratono vakaras jaunimui.
Alina JONIKĖ
Nuotraukos autorės ir Redos Urniežiūtės
