Atlaidų išvakarėse – jubiliejinio festivalio šventė

 

 Liepos 22-ąją Sedoje vyko viena iš puikių tradicijų tapęs 15-asis folkloro festivalis „Gėid vuolungėlė“. Dalyvavo kolektyvai ne tik iš Žemaitijos regiono, bet ir svečiai iš Latvijos. Kupiną romantikos ir grožio renginį vedė Gabrielė ir Gediminas.

Pasisakymai ir linkėjimai

Prieš prasidedant festivalio atidarymui, nuskambėjo  sediškių folkloro ansamblio „Rėmolee“ atliekama daina „Ir paaugo žalia liepa“, tapusi savotišku festivalio himnu. Po to pakelti festivalio vėliavą buvo pakviesti Sedos seniūnė Audronė Dipševičienė ir „Rėmolių“ dainininkas Romualdas Mažrimas. Festivalį pradėjo Sedos šokių kolektyvo „Mitrulis“ moterų šokių grupė.

Po šokėjų pasirodymo, vedėjai eilėraščio žodžiais pasveikino susirinkusiuosius:  „Kai apsilankę Sedoje prisėsit pailsėti, pabūkit tyliai ir įsiklausykit, gal išgirsit volungėlę“.

Toliau vienas po kito į sceną pakviesti festivalio svečiai. Sedos seniūnė Audronė Dipševičienė džiaugėsi, kad tokią gražią vasaros dieną tiek daug žmonių rado laiko pamiršti savo kasdienius darbus bei rūpesčius ir ateiti pasidžiaugti švente.  Pasak seniūnės, tai bene vienintelė šventė rajone, kuri vyksta atlaidų išvakarėse. A. Dipševičienė palinkėjo visiems draugystės, santarvės bei gražios šventės. Kadangi dalyvavo ir mūsų kaimynai latviai, A. Dipševičienė tokį pat sveikinimą bei palinkėjimą pasakė ir latviškai.

Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narė Genoveita Gricienė priminė, kad šiemet yra piliakalnių metai, o Sedos apylinkėse yra keturi piliakalniai, todėl šiais aplankykite nors vieną, ir tegul ant amžių amžinųjų Grūstės atlaidų išvakarėse vyksta „Vuolungėlės“ šventė.

Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Balsys šioje šventėje lankosi jau šeštus metus: „O šie metai yra ne tik piliakalnių metai, tai yra ir Algirdo Greimo (buvęs žymus kalbininkas, mitologas, semiotikas, eseistas) metai. Kažkada niokoję mūsų šalį kryžiuočiai ir kalavijuočiai nesugebėjo iš lietuvio širdies išplėšti dainos. Daina jungia praeitį su dabartimi ir tiesia tiltus į ateitį“, – sakė R. Balsys.

Šventėje dalyvavusio Mažeikių dekanato dekano ir Sedos parapijos klebono Modesto Ramanausko teigimu, per gražias liaudies dainas mes prisimename savo protėvius. Todėl dvasininkas dėkojo dainininkams, kurie puoselėja dainą bei šokį, ir, džiaugdamasis, kad tiek daug susirinko į šią šventę, kvietė visus rytojaus dieną į Magdalenos atlaidus.

Visi kalbėjusieji gavo po geltoną rožę, o Gabrielei paklausus, kodėl būtent geltona, Gediminas paaiškino, kad tai labai simboliška, nes volungėlė irgi turi geltonos spalvos.

Tautinio kostiumo pristatymas –  festivalio puošmena

Į sceną pirmieji kilo sediškiai vaikų ir jaunimo folkloro ansambliai „Cyroliokaa“ ir „Rėmoliokaa“ (vadovė Gražina Vainutienė) bei folkloro ansamblis „Rėmolee“ (vadovas Gintautas Griškėnas).  Šventės vedėjai ne tik pristatė kolektyvus, bet ir trumpai kalbėjo apie jų veiklą. „Cyroliokaa“ ir „Rėmoliokaa“ ir grojo, ir dainavo,  ir šoko, o „Rėmolių“ atstovė Eugenija Mockuvienė tarp dainų ir šokių  įdomiai pasakojo, kaip seniau žmonės sunkiai dirbo, bet tarp darbų nepamiršdavo ir pasilinksminti, pasišokti. Buvo sakoma: „polkelė – ant kelio, valsas – į kišenę“ ir taip toliau.

Skuodo rajono folkloro ansamblis „Barstytė“ iš Barstyčių (vadovė Giedrė Balsienė) jau eilę metų dalyvauja „Geid vuolungėlės“ festivalyje“. Susikūręs 1983 m. šis ansamblis atlieka savo krašto dainas, romansus, šoka senovinius šokius.

Kitas folkloro ansamblis, tik jau iš Plungės rajono – Žemaitijos nacionalinio parko  „Platelee“ (vadovai Aivaras ir Aliona Alminai) taip pat šiame festivalyje dalyvauja jau seniai.  Plateliškiai groja linksmą muziką, traukia skambias dainas ir šoka linksmus šokius, o ansamblio dainininkė Danguolė kiekvieną kartą sugeba pralinksminti publiką juokingais pasakojimais.

Plungės savivaldybės Kulių kultūros centro folkloro ansamblis „Vaisgamta“ (vadovai Mirga ir Audronius Gulbinskai) per įvairias šventes linksmina ne tik savo krašto žmones, bet koncertuodami keliauja po visą Lietuvą (Klaipėdą, Šiaulius, Vilnių). O suteikti ansambliui tokį vardą jo įkūrėjus paskatino derliaus deivė Vaisgamta.

Svečiai iš Latvijos – Slampės folkloro ansamblis „Purs“ (vadovė Anita Apine) susikūrė 1987 m. ir šiemet atšventė garbingą 30-čio jubiliejų. Ansamblio atstovės teigimu, jie jaučiasi labai laimingi, kad buvo pakviesti į šią šventę ir Sedos kultūros centro direktoriui įteikė suvenyrą. Pasirodymo pabaigoje žinomą lietuvių liaudies dainą „Purs“ padainavo (išskyrus pirmą posmelį)  lietuviškai.

Gintauto Griškėno teigimu, tikra festivalio puošmena tapo Palangos folkloro ansamblio „Mėguva“ (vadovės – Zita Baniulaitytė ir Diana Šeduikienė)  pasirodymas. Ansamblis susikūrė 1988 m. ir pasivadino istorinės kuršių žemės, kurios centru buvo Palanga vardu – „Mėguva“. Pagrindinis ansamblio tikslas – tęsti  Palangos krašto tradicijas. Tai atsispindi teminėse programose. Sedoje vykusiame festivalyje palangiškiai parodė edukacinį koncertą „Mūsų aprėdai“, kurio metu pristatė tautinį  kostiumą. Jo pristatymas buvo labai išmoningas: per dainas per šokius ir per žaidimus.  Tai buvo neįprasta ir sužavėjo publiką.

Vakare šventė iš A. Basanavičiaus aikštės persikėlė į Varduvos upės salelę. Kaip ir kiekvienais metais, čia vyko „Truopniuojė šokiejė“  konkursas. Iš pradžių muzikantai pasiūlė padaryti „apšilimą“, o paskui jau vyko tikrasis konkursas. Buvo trys turai. Į trečiąjį turą pateko 4-rios poros, o nugalėtojais buvo paskelbtos tik dvi. Pirmąją vietą jau kelintus metus nenuginčijamai laimi mažieji „Plateliukų“ atstovai: Adrijus Alminas ir Paulina Šakauskaitė. Antrąja vieta džiaugėsi palangiškė Rolanda Puteikienė iš „Mėguvos“ ir „Platelių“ atstovas Stanislovas Vyšniauskas.

Vienas iš pagrindinių organizatorių – Sedos kultūros centro direktorius G. Griškėnas labai džiaugėsi, kad jubiliejinis festivalis puikiai pavyko, kad jį įvertino kolektyvų dalyviai ir žiūrovai.

                      Saulėti atlaidai Grūstėje

Tokį pat gražų ir šiltą sekmadienį daugybė tikinčiųjų susirinko į Šv. Magdalenos atlaidus Grūstėje. Šv. Mišių pradžioje kun. M. Ramanauskas  nuoširdžiai dėkojo  susirinkusiems, teigdamas, kad visi esame susieti su žeme. O apsilankymą atlaiduose Grūstėje lemia trys svarbūs dalykai: susitikimas su artimaisiais, kapų prižiūrėjimas ir noras pasimelsti. „Galim uždegti daugybę žvakių, bet jos užges, galim prinešti daugybę gėlių, bet jos nuvys, o noras pasimelsti ir pati malda yra didžiausia dvasinė dovana į amžinybę išėjusiam artimajam“, – kalbėjo Sedos parapijos klebonas.

Mišias aukojusio dvasininko Antano Budrecko teigimu, jis jau ketvirtus metus dalyvauja šiuose atlaiduose ir visada mato tuos pačius veidus. Dvasininkas paragino visus susikaupti ir visiškoje tyloje paprašyti Dievo atleidimo už padarytas nuodėmes ir pasimelsti už mirusiuosius.

Kun. M. Ramanauskas perskaitė Evangelijos pagal Matą ištrauką apie tai, kaip žmogus pasėjo kviečius, o atėjęs priešas pasėjo piktžolių – raugių. Aukojęs Mišias dvasininkas tą kviečių lauką palygino su pasauliu, kuriame Dievas pasėjo gėrį, o atėjęs priešas pasėjo blogį. „Bet jūs savo širdyse turite daugiau gėrio negu blogio. Viešpats žvelgia iš aukštybių laukdamas, kol jūsų širdyse nebeliks raugių, suteikdamas dar vieną dieną ir laukdamas jūsų atsivertimo bei kviesdamas daryti gerus darbus. Ir kodėl jūsų veidai tokie rūškani, kodėl esate tokie nusiminę? Juk susirinkote į atlaidus, todėl nusišypsokite. Ir nebūkite tie, kurie bus surinkti ir išmesti, o būkite tie, kurie bus surinkti ir sudėti į glėbį“, – kalbėjo Mišias aukojęs kunigas.

Valerija KVEDARAITĖ

Gintauto GRIŠKĖNO nuotraukos

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode